Veidoskata (veidotyra), tai sistema aiškinanti žmogaus veido bruožus, apčiuopianti kūno konstituciją ir pagal tai leidžianti nusakyti žmogaus charakterį bei vidines jo būdo būsenas.
Tikroji žmogaus prigimtis atsiskleidžia tada, kai žmogus atsiduria situacijose, kurios ne jo kontrolėje, kai yra apimtas streso, nežinomybės, įtampos ar kitų stiprių automatinių reakcijų, atsiradusių emocijų. Nebandydamas suvaldyti natūralios kūno kalbos ir veido mimikų, žmogus yra atviras prieš kitus (o ypač prieš žmogų, kuris geba nuskaityti jo veido ir kūno bruožus). Veidas yra tarsi knygos viršelis, o jo bruožų atspindžio visuma – tai žodžiai ir sakiniai, kuriais jo vidiniai gyvenimo puslapiai išrašyti. Man asmeniškai, žmonių veidai jau tapo atversta knyga, kurią galiu skaityti automobilių spūstyje, žvelgiant pro langą į greta esančius, parduotuvės eilėje ar tiesiog, keliomis sekundėmis prasilenkiant gatvėje… Veidoskaita – tai meninis skaitymas, kuriame įvaldžius jo subtilumus, gebėjimą perskaityti tarp eilučių – gali atrasti ir priimti save, lengviau suprasti vienas kitą, susikalbėti ir dar daug ką paaiškinti be žodžių.
Taikant veidoskaitos techniką, galiu padėti atskleisti tai, kas iš prigimties esate. Priminti Jūsų tikrąjį pašaukimą, leisti suprasti, kodėl Jus labiau traukia į mišką nei skambų vakarėlį, kodėl artimoje aplinkoje daug lengviau įšokate į kovingą, ar net agresyvų vaidmenį, o išorinėje, profesinėje erdvėje, visas valdingumas pasislėpia po tylaus prisitaikymo kauke. Galiu pamatyti ar esate žmogus, kuriam taisyklių laikymąsis yra griežtos atsakomybės kodeksas, o gal Jūs esate vienas iš tų, kuris daug apsukriau išmano sukurtų taisyklių apžaidimo meną.
Galbūt, įvairūs savęs pažinimo būdai ir ne visiems reikalingi, juk mes save pažįstame geriausiai, tačiau sąmoningai suvokiant, ką pravartu su visu tuo daryti, kaip suvaldyti, o gal kaip tik – išlaisvinti sukauptus turtus, ne(iš)naudojamą potencialą kūryboje, vadovavime ar kitoje srityje – Jūs, o ne aplinka (!), tampate savosios prigimties resursų šeimininkais.
